BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

evolvente

Priešistorė arba labas rytas po ketverių metų

evolvente ● 2014-06-21

Jei atsigręžčiau į keturis metu atgal, matyčiau ambicijų ir baimės pilną arogantišką būtybę, kuri šventai tiki, kad sunkus darbas apdovanojamas aukso medaliu, geri darbai grįžta gerais darbais, o įsimylėjimas trunka visą gyvenimą. Džiaugiuosi, kad ta arogantiška būtybė sunkiai dirbo ir negavo aukso medalio, darė gerus darbus ir sulaukė ne vieno atsakymo blogu, o įsimylėti ji nespėjo, nes iš karto pamilo. Pasaulis truputį griuvo, aplinka pasikeitė, bet meilė išliko.

Susidėliojo pamažu gyvenimo žemėlapis, kuriame tilpo siekiai, tikslai, artimieji, keleiviai ir pakeleiviai. Viskas tapo aišku ir nuoseklu: reikia mesti kauliuką ir paeiti keletą žingsnių į priekį, stengtis nežengti atgal. Tačiau ilgainiui tapo aišku, jog vienos gražiausių akimirkų yra tos, kurios nesuplanuotos, bet slapčia buvo išsvajotos. Akimirkos, kai mano žmogus paruošia netikėtą ir nenuspėjamą staigmeną, kai pražysta pamiršta gėlė, kai pakeleiviai tampa artimiausiais bendražygiais, kai „ale nekenčiamiausia persona“ išpildo tavo didžiausią akimirkos užgaidą. Dar tos akimirkos aplanko, kai naujas neišbandytas patiekalas suteikia daug laimės mano žmogui, kai nustembi pačia savimi ar kai priimtas sprendimas pasirodo esąs akivaizdžiai geriausiais. Blogiausios akimirkos yra tos, kai lauki ir tikiesi tų nesuplanuotų ir slapčia išsvajotų akimirkų. Tuomet supranti, kad tai, ką planuoji, niekada jau neatsitiks netikėtai ir neplanuotai.


Ir visgi… kartais man atrodo, kad meilė baigėsi, nes jaučiu kaip stebint savo žmogų viduje „plazdena krūva drugelių“ ar „širdis plaka smarkiau“ bei kiti epitetai, skirti apibūdinti įsimylėjėlių svaigulį. Kartais netikėtai gaunu aukso medalį, kurį priskiriu sunkiam darbui, ir kartais pasiekia tiek gerų žmonių gražių veiksmų ir darbų, malonių žodžių. Tad pasaulius iš tiesų negriuvo, jis tik neįtrauktas į sudarytą žemėlapį. O tie neįtraukti trūkumai patys gražiausi, nes jie netikėti, bet slapčia išsvajoti… Ir jiems sulaukti reikia atsiminti ambicijas, svajones ir leisti jas užpildyti baimėmis, kurios, tikiu, turėtų apsaugoti nuo arogancijos epidemijos.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (0) : "Priešistorė arba labas rytas po ketverių metų"

Rašyti komentarą